apruošti

apruõšti, -ia (àpruošia), àpruošė tr. 1. LL166, apeiti namų apyvoką, aptvarkyti, sutvarkyti: Anas te neapruõšia gerai, vis vyras Alks. Mala ir mala liežiuviu, geriau sa[vo] pirkią apruõšt LKKXIII129(Grv). Apruošk kiaules Žml. Motina viena pati visus namus apruošia K.Kors. Kambarys buvo visai gerai apruoštas, bet senutės nebebuvo J.Balč. Visur visa apruošta ir gryna Mt. | refl. tr., intr. G77, Š, : Apšėriau gyvulius, apsìruošiau visa Pb. Apsìruošiau arklį Ds. Iš vieno galo kol apsìruošei, tuoj iš kito [galo] ruoškis Ėr. Rytą reikia jai vienai apsruõšt: ir sau valgyt pramanyt, ir galvijai apeit Trgn. Palauk, tuoj apsruošiù, ir eisma Sdk. Visa ką apsruošus, atsiminė, kad jos vaikas lauke LTR(Slk). Ryte reikia apsruõšt, sunku kur išvažiuot Antr. Kai apsiruõšęs, gal sėdėt LKT242(Lnkv). Aš apsruošiù viską, o anas vis tebežiaumerėja (vaikštinėja be darbo) Skdt. Geras šeimininkas pirmiau apsiruošia savo ūkyje, o tik po to sėda vakarieniauti J.Avyž. Ši apsiruõšus, knygas skaitydavo BM90(Brž). Baigusi apsiruošti, tarnaitė turėjo eiti viena į pirtį SI127. 2. aptvarkyti, parengti kam: Pirminis nudegimo paviršius apruošiamas šiltoje operacinėje . 3. refl. apsirengti: I apsiruõšt[ų], i duonos tekt[ų], ale drena burna (prageria) Str. Greičiau apsiruošk: antai marškiniai Ar. Buvo taip apsiruošęs, kaip mūs kampe nešioja . 4. Š, Ds šnek. apvogti, apiplėšti: Vagys àpruošė namą 345. Jei nežiūrėsi, tuoj apruõš Ėr. Ateję čystai àpruošė Aps. Apìruošė kavalierius: atejo ir be kepurių, ir be pirštinių Mlt. Šiąnakt mūsų dėdę vagys apìruošė Tršk. | refl.: Niekas nė nematė, kaip ji apsìruošė Antš. Ot, apsìruošė žmonelė! Ppl. Vienus namus palikom, vagys atėjo ir apsìruošė Jnšk. Teip apsiruošė, kad nė lapė nelojo Lnkv.apgauti, priveikti: Tris diedus apìruošė boba Dglš. 5. šnek. suvalgyti (viską): Toks ėdrūnas per nemierą: ką paliksi, tą apruoš Srv. Sėdo ir apìruošė stalą Ob. \ ruošti; apruošti; atruošti; įruošti; išruošti; nuruošti; paruošti; parsiruošti; praruošti; priruošti; suruošti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • apruošti — apruõšti vksm. Mótina vienà pati̇̀ namùs apruõšia …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apeiti — apeĩti; SD196 1. tr., intr. einant aplink apsukti: Daržą apeĩti K. Buvo didelis miestas, per tris dienas apeinamas rš. Apėję aplinkui, pamatėme beužlipančius Blv. Aplink rugius apejom Vkš. | Apeĩnamas pušynas (nedidelis) Rd. ^ Drūtas vyras –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apliuobti — apliuõbti, ia, àpliuobė tr. 1. Užp, Krč apšerti, pašerti gyvulius: Senis àpliuobė gyvulius, uždarinėjo duris Ėr. Kol apliuobì tas kiaules, tai tiek prisikamuoji, kad nei kojų negali pavilkti Srv. Ar tu apìliuobei visus gyvulius? Dkk.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aprūpinti — tr. 1. H, R66,371, MŽ25, Sut, K, Š, DŽ patenkinti poreikius, reikalus, sutvarkyti, prižiūrėti: Biedną aprūpink, t. y. duok vis, ką reikia J. Ir mus jie rūpino aprūpino J.Jabl. Aprūpintu būt valgymu ir gėrimu B. Priveizdmi, šelpiu, aprūpinu,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsiruošimas — apsiruošìmas sm. (2) → apruošti 1 (refl.): Paskutines dvi dienas tai tik apsiruošìmu[i] reikia palikt Al. ruošimas; apsiruošimas; įruošimas; išsiruošimas; paruošimas; priruošimas; suruošimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsiruošinėti — DŽ žr. apruošti 1 (refl.): Kol apsiruošinėjom, vakaras atėjo Žml. ruošinėti; apsiruošinėti; pasiruošinėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptrepsėti — aptrepsėti, àptrepsi (àptrepsia Slm), ėjo 1. refl. tr. trepsint nusikratyti, nusidaužyti: Apsitrepsėk sniegą nuo kojų Db. 2. tr. apeiti šokant, muzikuojant: Kai rinko labarytį (mokestį už keltuvių ryto muziką), tai visus apšoko, aptrepsėj[o]… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptvarkyti — tr. Š, NdŽ, DŽ1, KŽ 1. Š, Slm padaryti kiek tvarkingesnį, gana tvarkingą, apšvarinti: Aptvar̃kė aptvar̃kė, suvažiuoja svečiai Bb. Žusmurzoję sėdim su diedu, duktė pamazgoja, aptvar̃ko Pls. Nei vaikui palelių išvelėja, nei aptvar̃ko, tai visa… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšlamšti — apšlam̃šti, čia (àpšlamščia), àpšlamštė K, KŽ 1. tr., intr. apdirbti (namų apyvoką), apruošti: Apeidavo, apšlam̃šdavo visus trūsus Gs. Apie gyvulius tai jau seniokas apšlam̃ščia Užp. Nėr ko daug nori iš seno, bet da apie namus apšlam̃ščia Ut. 2 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšliaužti — apšliaũžti, ia (àpšliaužia), àpšliaužė tr. 1. Š, Ser, KŽ, DŽ1 šliaužiant apsukti aplink, apropoti. 2. apeiti, apruošti, aptvarkyti: Jei vyras neturėjo laiko apžiūrėti ligonies ir vaikų, pasiprašė kokią bobelę, kuri visus apšliaužė Žem. Jūs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.